Skelbimai

6/7/2013

 
SkelbimaiSkelbimai
Skelbimai  sukelia jausmą, tarsi vis dar veiktų senovinė mainų sistema, kai sumedžioto gyvūno kailis būdavo iškeičiamas į akmeninį kirvuką ar kažką panašaus. Žinoma, dabar kiekvienam iš mūsų yra prieinama žymiai didesnė auditorija, negu tuomet (už tai ir vėl galime dėkoti internetui). Tokie tinklapiai kaip skelbikas leidžia pasiekti milžinišką auditoriją, pranešti apie turimą perteklių daiktų kone visam pasauliui. Auditorija yra ne tik padidėjusi, bet ir labiau specializuota: galima pasirinkti tik skelbimai mazeikiuose, arba skelbti tik besidomintiems senovinėmis knygomis. Nemokami skelbimai galimybė reiškia, kad už paskelbimą netgi nieko neturime sumokėti! Atrodo, kas gali būti lengviau, negu nusipirkti arba parduoti kokį nors daiktą šiais laikais?.. Tačiau ar tikrai įmanoma parduoti viską?

Mano pusseserė mėgsta augalus – nors iš tikrųjų sunkoka apibūdinti, koks visgi jos santykis su augalais. Ji juos perka, augina, jai daug kas padovanoja įvairių kambarinių gėlių, bet tuo pačiu metu ji nuolatos skundžiasi jų pertekliumi ar (tam tikrų augalų) trūkumu savo namuose. Štai kartą ją ištiko augalų perteklius: milžiniškas augalas, kurį ji kažkodėl vadino „palme“, nors į palmės paveiksliuką tas daiktas neturėjo nė menkiausio panašumo, pasirodė beužimąs pernelyg didelę kambario dalį ir pusseserė nusprendė ją parduoti. Ar galėčiau padėti jai surasti pirkėją plačiame pasaulyje, internete įdėjusi skelbimai? O geriausia – Vilniuje, kad nereikėtų tos „palmės“ (rašau šį žodį kabutėse, nes vadinti tą objektą palme sunkiai apsiverčia liežuvis) gabenti mašina į kitus miestus – ir tai dar laikant, jog ji tilps į automobilį. Žinoma, kas gali būti lengviau!

Kadangi nieko nenutuokiu apie kambarinių augalų kainas, o skelbimai, kuriuose nori kažką parduoti, reikalauja įvesti norimą gauti sumą, palikau pusseserei nuspręsti. Kai jinai pasakė, jog už tą gremėzdą, kurio visomis išgalėmis trokšta atsikratyti, norėtų dviejų šimtų litų, linksmai pakvatojau. Bet ką aš suprantu! Iš karto paminėsiu, kad praėjus trijų mėnesių laikotarpiui (dauguma skelbimų portalų palieka skelbimą tik tokį laiko tarpą, o po to turi jį atnaujinti), sumažinome kainą iki aštuoniasdešimties litų. Kaip manote, ar pirkėjai pradėjo plūste plūsti?

Nieko nenutuokiu ir apie nuotraukas, kurias žmonės deda į skelbimų portalus. Kiek apsižvalgiau, visos jos buvo prastokos kokybės, beveik visose akivaizdžiai matėsi, kad fotografuota kambariniame apšvietime su „muiline“ ir, be parduodamo, fotografijoje būtinai matydavosi dar koks nors papildomas objektas: rozetė, kaktusas, kojinė arba antklodė. Esant tokiam kontekstui pamaniau, jog nesvarbu, kokia nuotrauka įdėta šalia skelbimo. Tačiau paskui sužinojau, kad skelbimai, kuriais siekiama parduoti, pavyzdžiui, automobilius, neretai būna kruopštaus fotografo (dažniausiai – pardavėjo draugo fotografo) darbo rezultatas. Tuo tarpu mūsų „palmė“ puikavosi prastokoje gelsvo atspalvio namų fotografijoje.

Tai kaipgi baigėsi „palmei“? Ne paslaptis, kad ji nesulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo net ir sumažinta kaina. Galbūt skelbimas buvo nesėkmingas dar ir dėl to, kad pusseserė nelabai pasitikėjo elektroninio pašto, kurį retai tikrindavosi, paslaugomis, ir davė tik mobiliojo telefono numerį – juk reikalai gali būti tvarkomi ir neištarus „alio“. Galiausiai „palmė“ iškeliavo į kaimą, kur buvo laistoma gana retai ir ilgainiui nudžiūvo. Tačiau ši „palmės“ nesėkmė nereiškia, kad paduoti skelbimą internete visada yra netikusi mintis. Jei ne nekilnojamo turto skelbimai arba darbo skelbimai, surasti būstą ar darbą būtų žymiai sunkiau negu yra. Jei žinai savo auditoriją ir žinai, kaip pateikti skelbimą, gali parduoti net ir mažiausiai patrauklią „palmę“.

 



Comments are closed.

    Categories

    All